Namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse lyginamoji analizė Odeta Bložienė „Swedbank“ Asmeninių finans...
Šiandien • Savivaldybių demografiniai rodikliai ...
Savivaldybių demografinė charakteristika„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
Gyventojų skaičiaus dinamika Gyventojų skaičius savivaldybėse 2012 m. pradžioje ...
Vidutinis gyventojų amžius Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid. gyventojų ...
Pajamų skirtumai„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
Vidutinio darbo užmokesčio (DU) skirtumai• Per metus labiausiai atlyginimai išaugo Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid...
Vidutinė senatvės pensija Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid. senatv...
Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid. senatvės Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid. DU (neto), ...
Darbo rinka„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
Nedarbas Savivaldybių pasiskirstymas pagal LDB registruotų ...
32.596 32.726 Darbo rinka 48.954 ...
Verslumas• Versliausios - Neringos ir Palangos savivaldybės. V...
Komunalinių paslaugų tarifai„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
Komunalinių paslaugų tarifų skirtumai Šilumos tarifai 2...
Pradelstų mokėjimų pasiskirstymas„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
Namų ūkių pradelstų mokėjimų pasiskirstymas. Gylis. Vidutinio pradelsto mokėjimo ir vidutinio darbo užmo...
Namų ūkių pradelstų mokėjimų pasiskirstymas Pradelstų mokėjimų skaičius, tenkantis 1000 savivaldybės gy...
Pradelstų mokėjimų struktūra Fizinių asmenų pradelsta suma per metus išaugo 51 proc. ir ...
Regioninė atskirtis„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
Užburtas regioninės atskirties ratas Mažai ūkio Nedidelis ...
Regioninė atskirtis Regioniniai skirtumai pagal atskirus krit...
Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011-2013 metų programa • 2011–2012 metais programos įgyvendi...
Programos ekonominiai tikslai • 2 iš pernai metų pradžioje deklaruotų ekonominės atskirties mažinimo tikslų buvo...
0% ...
0 ...
Apibendrinimas„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
Apibendrinimas • Nedidelėje Lietuvoje atotrūkis tarp savivaldybių gyventojų finansinės situacijos ir/ar ...
Ačiū!„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
„Swedbank” Asmeninių finansų institutas Mus rasite: www.manofinansai.lt www.facebook.com/manofinansai„Swedbank“ A...
of 30

Namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse lyginamoji analizė, 2012 vasario 1 d.

Pristatė Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituo vadovė Lietuvoje.
Published on: Mar 3, 2016
Published in: Economy & Finance      
Source: www.slideshare.net


Transcripts - Namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse lyginamoji analizė, 2012 vasario 1 d.

  • 1. Namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse lyginamoji analizė Odeta Bložienė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 2. Šiandien • Savivaldybių demografiniai rodikliai • Pajamų skirtumai • Komunalinių paslaugų tarifų įvairovė • Pradelstų mokėjimų šešėliai • Darbo rinka • Regionų atskirtis Lietuvoje„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 3. Savivaldybių demografinė charakteristika„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 4. Gyventojų skaičiaus dinamika Gyventojų skaičius savivaldybėse 2012 m. pradžioje • Santykinai tankiai gyvenama ne tik didžiųjų miestų savivaldybėse. • Per 10 pastarųjų metų gyventojų skaičius išaugo tik trijų didžiųjų miestų rajonų ir Neringos savivaldybėse. • Neringos savivaldybėje gyventojų skaičius per dešimtmetį išaugo 60 proc. Tuo tarpu Lietuvoje gyventojų skaičius vidutiniškai sumažėjo 6.95 Šaltinis: Statistikos departamentas proc. Per 2011 m. gyventojų skaičius išaugo tik Neringos sav.„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 5. Vidutinis gyventojų amžius Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid. gyventojų amžių 2012 m. pradžioje • Lietuvoje vidutinis gyventojų amžius 2012 m. pradžioje siekia 39.8 metų. • Per 2011 m. „atjaunėjo” tik Neringos savivaldybė. • Vyriausia visuomenė gyvena Rytų ir Pietų Lietuvoje, jauniausia – Žemaitijos regione. • Per metus nepalankiausiai demografinė situacija amžiaus prasme pasikeitė Šiaulių r., Alytaus m. ir Birštono r. savivaldybėse. Šaltinis: Statistikos departamentas Kuo vyresni savivaldybės gyventojai, tuo mažiau konkurencinga tos savivaldybės darbo jėga„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 6. Pajamų skirtumai„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 7. Vidutinio darbo užmokesčio (DU) skirtumai• Per metus labiausiai atlyginimai išaugo Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid. DU (neto), Jonavos r. savivaldybėje (18.11 proc.). 2011 m. III ketv.• Vidutinio atlyginimo augimas 2011 m. buvo užfiksuotas 38 savivaldybėse, mažėjimas - 22 savivaldybėse (labiausiai Birštono ir Pagėgių sav., kuriose vid. DU sumažėjo po daugiau nei 5 proc.).• 2011 m. vidutiniam DU išaugus 1.54 proc., atotrūkis tarp savivaldybių padidėjo. Tarp didžiausio ir mažiausio jų dydžio skirtumas praėjusių metų pabaigoje siekė 716.8 Lt. (2010 m. pab. Šaltinis: Statistikos departamento duomenys - 663.8 Lt) 54 iš 60 savivaldybių vidutinis darbo užmokestis 2011 m. pab. buvo„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas mažesnis nei šalies vidurkis
  • 8. Vidutinė senatvės pensija Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid. senatvės pensijos dydį 2011 m. • Vidutinės senatvės pensijos didžiausios ten, kur anksčiau vyko aktyviausia ir/ar specializuota ekonominė veikla – didmiesčių ir buvusių pramonės centrų savivaldybėse. • Mažiausios vidutinės senatvės pensijos kaip ir pernai liko Šilalės r., Pagėgių r., Šalčininkų r., Skuodo r. ir Kelmės r. savivaldybėse. Visos jos yra tarp didžiausią kaimiškų vietovių dalį savo teritorijose turinčių savivaldybių. Šaltinis: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys Pensijos dydį labiausiai lemia buvusi kvalifikacija ir vykdytos ekonominės veiklos sritis„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 9. Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid. senatvės Savivaldybių pasiskirstymas pagal vid. DU (neto), pensijos dydį 2011 m. 2011 m. III ketv. Šaltinis: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Statistikos departamento duomenys Vidutinio darbo užmokesčio ir senatvės pensijų žemėlapių sugretinimas atspindi ekonominių veiklų koncentracijos šalyje dinamiką„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 10. Darbo rinka„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 11. Nedarbas Savivaldybių pasiskirstymas pagal LDB registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus savivaldybės gyventojų santykį 2011 m., proc. • Nedarbas itin lėtai mažėja Rytų Lietuvoje – Anykščių r., Zarasų r. sav. – ir Kazlų Rūdoje. • Sparčiausiai nedarbas mažėjo Klaipėdos apskrityje – Šilalės r., Klaipėdos m. ir Palangos m. savivaldybėse. • Birštono r., Raseinių r. ir Pagėgių r. sav. išaugo registruotų bedarbių dalis, gaunanti nedarbo išmoką Šaltinis: Lietuvos darbo biržos duomenys Registruotų bedarbių skaičius mažėjo visose savivaldybėse„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 12. 32.596 32.726 Darbo rinka 48.954 2010 2011 28.809 46.439 26.7 4.424 32.596 6.79228.098 32.72637.162 48.954 88.2 66.2 88.2 1145.3 1137.7 1145.3Samdomieji (visą darbo dieną) Samdomieji (visą darbo dieną)Samdomieji (ne visą darbo dieną) Samdomieji (visą darbo dieną) Samdomieji (ne visą darbo dieną)Dirbantieji pagal verslo liudijimą Samdomieji (ne visąDirbantieji pagal verslo liudijimą darbo dieną)Individualia veikla besiverčiantieji Dirbantieji pagal verslo liudijimą veikla besiverčiantieji IndividualiaSamdomieji ir kartu dirbantys pagalIndividualia veikla besiverčiantieji ir kartu dirbantys pagal verslo liudijimą verslo liudijimą SamdomiejiDirbantieji pagal autorines sutartis Samdomieji ir kartu dirbantys pagal verslo liudijimą sutartis Dirbantieji pagal autorinesKiti užimtieji Kiti užimtieji Dirbantieji pagal autorines sutartis Kiti užimtieji Šaltinis: Statistikos departamentas, VMI, Sodra Didėja gyventojų verslumas, darbo rinka tampa lankstesnė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 13. Verslumas• Versliausios - Neringos ir Palangos savivaldybės. Verslo liudijimų skaičius, tenkantis 1000• Mažiausiai verslo liudijimų 1000 savivaldybės gyventojų gyventojų tenka Pakruojo r., 200 Pagėgių, Radviliškio r. ir Akmenės r. 184.68 savivaldybėse. 150 104.62 100• Daugelyje savivaldybių 46.12 50 36.28 populiariausios veiklos, susijusios 16.52 16.45 14.71 13.64 su prekyba, tačiau pajūryje 0 išskirtinai populiarios dviračių Neringos Palangos m. Rietavo Panevėžio m. Akmenės r. Radviliškio r. Pagėgių Pakruojo r. nuomos, gintaro dirbinių gamybos Šaltinis: AFI skaičiavimai, remiantis Statistikos veiklos, Rytų Lietuvoje - kaimo deparatmento ir VMI duomenimis turizmo paslaugos, o Kaune ir Vilniuje – astrologinė veikla  2011 m. verslo liudijimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų išaugo visose 60 savivaldybių„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 14. Komunalinių paslaugų tarifai„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 15. Komunalinių paslaugų tarifų skirtumai Šilumos tarifai 2011 m. pab.- 2012 m. pr., ct/kWh Šaltinis: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Neringos, Pagėgių r. ir Kalvarijos r. sav. duomenys„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 16. Pradelstų mokėjimų pasiskirstymas„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 17. Namų ūkių pradelstų mokėjimų pasiskirstymas. Gylis. Vidutinio pradelsto mokėjimo ir vidutinio darbo užmokesčio savivaldybėje santykis 2011 m. pab., kartais kartai 14 12.46 12 10 6.55 6.24 6.01 8 6 4 1.00 0.88 0.84 0.62 2 0 Palangos Kretingos r. Neringos Vilniaus Birštono r. Pagėgių Visagino Jurbarko r. Šaltinis: Asmeninių finansų instituto skaičiavimai remiantis manocreditinfo.lt ir Statistikos departamento duomenimis Gyventojų pradelstų mokėjimų sumos augo 42 savivaldybėse. Per metus privalomus mokėjimus pradelsusių asmenų skaičius išaugo keliskart mažiau nei suma. Vadinasi, daugiau įsiskolina tie patys asmenys.„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 18. Namų ūkių pradelstų mokėjimų pasiskirstymas Pradelstų mokėjimų skaičius, tenkantis 1000 savivaldybės gyventojų 2011 m. pab. Šaltinis: Asmeninių finansų instituto skaičiavimai remiantis manocreditinfo.lt ir Statistikos departamento duomenimis Sukaupti pradelsti mokėjimai ir emigracija – kas yra priežastis, o kas - pasekmė?„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 19. Pradelstų mokėjimų struktūra Fizinių asmenų pradelsta suma per metus išaugo 51 proc. ir gruodžio 1 dieną siekė 2.74 mlrd. litų. Pradelstų mokėjimų portfelio struktūra 2011 m. pab. Greitieji kreditai Kitas sektorius 8% 11% Lizingas ir VA 26% Telekomunikacij os 33% Bankai, kredito Komunalinių unijos paslaugų 18% 4% Šaltinis: Manocreditinfo.lt duomenys 800 Lt skola, viršijanti minimalų darbo užmokestį, už pokalbius telefonu, net jei jie visi buvo skirti darbo paieškoms, yra neatsakingai didelė.„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 20. Regioninė atskirtis„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 21. Užburtas regioninės atskirties ratas Mažai ūkio Nedidelis subjektų vid. DU Mažas TUI srautas Pradelsti mokėjimai Nekonkurencinga darbo Socialinės paramos poreikis jėga Emigracija Didelė regioninė atskirtis gali ilgainiui paskatinti miestų-vaiduoklių atsiradimą, kurie niekam naudos neduoda„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 22. Regioninė atskirtis Regioniniai skirtumai pagal atskirus kriterijus 2010 2011 Vidutinis Vidutinis darbo Registruotų Vidutinė Šilumos tarifas Karšto vandens Šalto vandens Demografinės Verslo liudijimų Vid. pradelstogyventojų amžius užmokestis bedarbių dalis senatvės pensija tarifas tarifas senatvės skaičius 1000 mokėjimo ir vid. (neto) nuo darbingo koeficientas gyventojų darbo amžiaus gyv. užmokesčio santykis Šaltinis: Asmeninių finansų instituto skaičiavimai, remiantis Manocreditinfo.lt duomenimis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Darbo biržos, Statistikos departamento ir kt. duomenimis Regioniniai skirtumai pagal daugelį kriterijų 2011 m. buvo didesni nei 2010 m.„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 23. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011-2013 metų programa • 2011–2012 metais programos įgyvendinimui numatyta panaudoti apie 917 mln. litų ES struktūrinės paramos, 40,5 mln. Valstybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų, 41 mln. Lt savivaldybių biudžetų lėšų. • Nors programa skirta visų Lietuvos regionų plėtrai skatinti ir ne tik ekonominei atskirčiai mažinti, tačiau buvo išskirti 7 regioninių centrų (Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Visagino miestų) ir 14 probleminių teritorijų (Akmenės rajono savivaldybės, Druskininkų savivaldybės, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų savivaldybių) prioritetai. 7 miestai išskirti kaip ekonominį potencialą ir infrastruktūrą regioninių augimo centrų funkcijai atlikti turinčios teritorijos„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 24. Programos ekonominiai tikslai • 2 iš pernai metų pradžioje deklaruotų ekonominės atskirties mažinimo tikslų buvo: – pasiekti, kad 2013 metais nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis bruto darbo užmokestis nebūtų mažesnis kaip 80 proc. šalies vidurkio – nedarbas šalies vidurkį viršytų ne daugiau nei trečdaliu Nei 2010 m., nei 2011 m. nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis darbo užmokestis nebuvo mažesnis nei 80 proc. šalies vidurkio. 2010 m. - 3, 2011 m. - 8 savivaldybėse buvo nevykdomas nedarbo tikslas (vertinant Lietuvos darbo biržos duomenis)„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 25. 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120% Vilniaus m. sav. Klaipėdos m. sav. Visagino sav. Elektrėnų sav. Jonavos r. sav. Mažeikių r. sav. Kauno m. sav. Kėdainių r. sav. Kazlų Rūdos sav. Klaipėdos r. sav. Akmenės r. sav. Panevėžio m. Trakų r. sav. Alytaus m. sav.„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas Pagėgių sav. Pakruojo r. sav. Šiaulių m. sav. Utenos r. sav. Alytaus r. sav. Kauno r. sav. Marijampolės sav. Rietavo sav. Darbo užmokesčio tikslas Plungės r. sav. Lazdijų r. sav. Vilniaus r. sav. Rokiškio r. sav. Telšių r. sav. Jurbarko r. sav. Šilutės r. sav. Švenčionių r. Skuodo r. sav. Kaišiadorių r. sav. Ukmergės r. sav. III ketv., proc. Birštono sav. Joniškio r. sav. Kelmės r. sav. Raseinių r. sav. Pasvalio r. sav. Biržų r. sav. Druskininkų sav. Širvintų r. sav. Varėnos r. sav. Tauragės r. sav. Neringos sav. Šakių r. sav. Anykščių r. sav. Molėtų r. sav. Šilalės r. sav. Kupiškio r. sav. Vilkaviškio r. sav. Ignalinos r. sav. Vidutinis darbo užmokestis (neto) savivaldybėse lyginant su šalies vidurkiu 2011 m. Prienų r. sav. Palangos m. sav. Šiaulių r. sav. Kretingos r. sav. Radviliškio r. Programos pagrindinių ekonominių tikslų vykdymas 2011 m. pab. Zarasų r. sav. Panevėžio r. sav. Šaltinis: Asmeninių finansų instituto skaičiavimai, remiantis Statistikos departamento duomenimis Kalvarijos sav. Šalčininkų r. sav.
  • 26. 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 Neringos proc. Birštono Elektrėnų Šiaulių m. Klaipėdos m. Šilalės Vilniaus m. Trakų r. Marijampolės Kėdainių Klaipėdos r. Kauno m. Nedarbo tikslas Pagėgių„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas Biržų Prienų r. Šiaulių r. Kauno r. Pakruojo Kretingos Širvintų Palangos Plungės r. Visagino m. Rietavo Švenčionių Kaišiadorių Raseinių Telšių Kazlų Rūdos Radviliškio Jonavos Rokiškio Šakių Varėnos Panevėžio m. Vilkaviškio Utenos Ukmergės Šalčininkų Tauragės r. Alytaus m. Joniškio Molėtų Šilutės Druskininkų Jurbarko Kupiškio gyventojų lyginant su vidutiniu šalies rodikliu 2011 m., proc. Panevėžio r. Kalvarijos Kelmės Pasvalio Darbo biržoje registruotų bedarbių dalis nuo savivaldybės darbingo amžiaus Vilniaus r. Skuodo Akmenės Lazdijų Alytaus r. Programos pagrindinių ekonominių tikslų vykdymas 2011 m. pab. Mažeikių Anykščių Šaltinis: Asmeninių finansų instituto skaičiavimai, remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis Zarasų Ignalinos r.
  • 27. Apibendrinimas„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 28. Apibendrinimas • Nedidelėje Lietuvoje atotrūkis tarp savivaldybių gyventojų finansinės situacijos ir/ar sąlygų per metus išaugo. Tai nulėmė dvi pagrindinės aplinkybės: – Ekonominių ciklų dinamika. Pirmąją galimo atsigavimo bangą pajautė didmiesčių savivaldybės ir jai nespėjus nusiristi iki rajoninių savivaldybių ekonomikos augimas pradėjo lėtėti. – Natūraliai didėjančios regioninės atskirties. • Regioninė atskirtis ekonominio nuosmukio laikotarpiais tampa itin skaudžia problema: atsiliekančiose savivaldybėse išauga ir taip didelis socialinės paramos poreikis, gyventojai netenka arba dar labiau sumažėja ir taip žemos jų pajamos; Vyriausybė stokoja lėšų remti ir skatinti žemesnio išsivystymo regionus; verslo ir užsienio investicijos mažėja arba visai sustoja. Iš regiono išvykstantys darbingi ir kvalifikuoti darbuotojai mažina darbo jėgos konkurencingumą. • Mažėjanti regioninė atskirtis ne tik garantuotų tolygesnį šalies ekonominį augimą, bet svarbiausia ir gyvenimo kokybę bei gyventojams galėtų tapti paskata pirmenybę teikti ne tarptautinei, o vidinei migracijai.„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 29. Ačiū!„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas
  • 30. „Swedbank” Asmeninių finansų institutas Mus rasite: www.manofinansai.lt www.facebook.com/manofinansai„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas

Related Documents